Juostilių suradimas
Daug juostilių vis dar nėra atrastos. Ypač Lietuvoje, kur surasta tik viena juostilė (atradėjas G. Porutis), tačiau gali būti daug neatrastų juostilių. Galbūt viena iš jų yra visai šalia jūsų gyvenamosios vietos, ar vietos, kur mėgstate dažnai lankytis, būdami gamtoje. Galbūt ir jūs būsite juostilių atradėjas? Tad, kaip jos yra aptinkamos?
A. Vatkinsas, pirmųjų juostilių pasaulyje atradėjas, manė, kad juostilės yra senoviniai prekybos keliai. Jis nurodė keletą kriterijų jiems aptikti. Kriterijai yra svarbūs, kad žinotum, ko ieškoti. Toliau seka kompleksinis tyrimas, susidedantis iš literatūros šaltinių nagrinėjimo, žemėlapių nagrinėjimo bei išvykų į gamtą. Ypač svarbios yra išvykos į gamtą, nes tik taip galima rasti naujų objektų, nepažymėtų žemėlapiuose.
Klasikinė Vatkinso juostilė turi susidaryti iš ne mažiau kaip keturių žyminčiųjų taškų, ir abiejuose galuose turi baigtis ant natūralios kalvos ar kalno viršūnės. Objektų galima ieškoti žemėlapyje, naudojant liniuotę ir pieštuką, ir vėliau menamą juostilę patikrinti nuvykus į vietą. Geras žyminčiųjų taškų indikatorius yra kito objekto matymas, esant ant vieno iš objektų. Tačiau nebūtinai, nes reljefas gali būti apaugęs mišku, arba tarpiniai objektai gali būti neišlikę. Juostilė niekada neina "šalia" žyminčiojo taško, ji visada kerta jį.
A. Vatkinsas nurodė šiuos kriterijus juostilių aptikimui (svarbumo tvarka):
- Senoviniai pylimai, piliakalniai, pilkapiai ir kiti iš žemės supilti dariniai
- Senoviniai akmenys
- Ežeriukai, grioviai ir salos tvenkiniuose
- Įprasti arba šventi šaltiniai
- Signaliniai laužai bei įtvirtinimai
- Sankryžos su vietovardžiais, seni keliai, brastos bei pakelės kryžiai
- Senovinių šventyklų vietose pastatytos bažnyčios bei vienuolynai
- Senovinės pilys bei senoviniai "pilies" vietovardžiai
Senoviniai pylimai, piliakalniai, pilkapiai ir kiti iš žemės supilti dariniai
Tai įvairūs akmens, bronzos amžiaus pylimai, laidojimo kapai bei vėlesnių laikų iš žemės supilti dariniai. A. Vatkinsas juos laikė svarbiausiu juostilės požymiu.Į viršų
Senoviniai akmenys
Tai įvairūs stovintys akmenys, menchyrai bei akmenų statiniai. Akmenų aukštis gali kisti nuo pusės metro iki septynių metrų aukščio akmenų (Velnio strėlės, angl. Devil's Arrows, Jorkšyre, Anglijoje). Vatkinsas manė, kad tokie akmenys gali žymėti kelių juostilių susikirtimą. Taip pat jis manė, kad vietoj sankryžas žyminčių akmenų laikui bėgant galėjo būti pastatyti krikščioniški pakelės kryžiai.Į viršų
Ežeriukai, grioviai ir salos tvenkiniuose
Maži vandens objektai buvo dar vienas Vatkinso kriterijus juostilių aptikimui. Daugumą piliakalnių Herefordšyre (Anglija), o taip pat Lietuvoje, juosia grioviai, kurie senovėje galėjo būti pripildyti vandens. Paprasti tvenkiniai taip pat yra svarbūs. Vatkinsas manė, kad grioviai bei ežeriukai gerai atspindėdavo dangų, ir tai būdavo geras orientyras senovės keliautojams, keliaujantiems prekybos keliais. Tačiau yra vėlesnių laikų ūkininkų iškastų griovių, kurie neturi nieko bendro su juostilėmis.Pastarieji dažnai būna stačiakampio formos.Į viršų
Įprasti arba šventi šaltiniai
Vatkinsas manė, kad įprastai juostilės eina tarp dviejų natūralių objektų, kuriais dažniausia būna žymesnės kalvos. Tokie pirminiai taškai taip pat gali būti ir šventi šaltiniai. Tarp šių pirminių taškų yra dirbtiniai objektai, padaryti senovės žmogaus. Kartais šventi šaltiniai randami šalia bažnyčių, greičiausiai jie ir įtakojo bažnyčios atsiradimą šioje vietoje.Į viršų
Signaliniai laužai bei įtvirtinimai
Vatkinsas manė, kad pilys buvo pastatytos dviejų ar daugiau juostilių sankryžoje, ant kalvų. Jis pastebėjo, kad įtvirtinimų forma buvo įtakota juostilių. T.y., juostilės eina įtvirtinimų pylimais bei grioviai, o ne per jų centrą. Anglijoje tokie gynybiniai kalvų įtvirtinimai priklauso geležies amžiui, tačiau ir vėlesnės tvirtovės buvo statomos tose pačiose vietose.Senovėje per Jonines bei gegužės pradžioje, vadinamos Beltanės metu būdavo degami laužai ant didesnių kalvų. Nors dabar laužai jau nebekūrenami, jų atmintis Anglijoje yra išsaugota vietovardžiuose, tokiuose kaip Bell, Beltane Hill, May Hill bei Midsummer Hill. Šios vietos taip pat yra juostilių žymintys taškai. Pasak Vatkinso, kūrenami laužai būdavo aiškus ženklas keliautojantiems senoviniais keliais.
Į viršų
Sankryžos su vietovardžiais, seni keliai, brastos bei pakelės kryžiai
Senos sankryžos, giliai įsispraudę keliai bei tiesios kelių atkarpos taip pat žymi juostiles. Nors dabartiniai keliai ir nesutampa su juostilėmis, laikui bėgant jie pakito, sankryžos dažnai išliko senų sankryžų vietose, ir jos yra žymimieji taškai. Dažnai jos buvo pažymėtos pakelės akmeniu, o vėliau kryžiumi. Taip pat svarbios sankryžos su vietovardžiais. Senovėje sankryžos buvo laikomos ypatingomis vietomis, ir su jomis elgtasi pagarbiai. Tai buvo ribinės vietos- niekieno žemė, ten dažnai buvo laidojami savižudžiai.Upių bei upelių brastos taip pat gali rodyti juostiles.
Į viršų
Senovinių šventyklų vietose pastatytos bažnyčios bei vienuolynai
Dažnai krikščioniškos bažnyčios buvo statomos ant senovinio kulto vietų. 601 m Popiežiaus direktyva aiškiai nurodo Anglijoje krikščionių misionieriams kurti bažnyčias senovinėse apeigų vietose, tuo palengvinant perėjimą nuo pagonybės į krikščionybę (Sullivan, 1999). Anglijoje yra daugybė tokių pavyzdžių. Tačiau ne visos bažnyčios yra juostilėse. Vatkinsas pateikė daug pavyzdžių, kai juostilės ar seni prekybos keliai eina ne per pačias bažnyčias, bet per laidojimo vietas, kapines.Į viršų
Senovinės pilys bei senoviniai "pilies" vietovardžiai
Nors dauguma pilių buvo statyta vėliau, dažnai jos buvo statomos senovinių pylimų vietose, taip išsaugant juostilių žyminčiuosius taškus.Į viršų
Informacija parengta pagal Sulliman, 1999.
Plačiau apie tai galima pasiskaityti čia:Sulliman, Danny (1999), Ley lines. London, Judy Piatkus ltd.
Watkins, Alfred (1926), The old straight track. London, Abacus.
The society of Ley Hunters
Sėkmės!
Į viršų