Plastikinis vanduo
Turiu omeny vandenį plastikiniuose buteliuose. Keliaujant labai į akis krenta tai, kad karšto klimato šalyse vos ne kasdien perkam vandenį plastikiniuose buteliuose. Ypač mažiau išsivysčiusiose šalyse, kur vandens higiena miesto vandentiekyje negalima pasikliauti. Dažnai būna, kad net patys vietiniai neturi tinkamo vandentiekio, patys perka vandenį, todėl negali jų paprašyti įpilti vandens. O plastikiniai buteliai yra tiesiog išmetami ir voliojasi gamtoje nesuirę- kaip taisyklė, besivystančios šalys šiukšlių neperdirba. Pasidomėjau giliau šia problema.
Faktai
1) Vandens plastikinuose buteliuose sunaudojimas, mln galonų:
| Pirmumas | Valstybės | 2003 m | 2008 m | Pokytis |
|---|---|---|---|---|
| 1 | JAV | 6269.8 | 8665.6 | 6.7% |
| 2 | Meksika | 4357.6 | 6501.5 | 8.3% |
| 3 | Kinija | 2523.6 | 5207.7 | 15.6% |
| 4 | Brazilija | 2842.0 | 3775.7 | 5.8% |
| 5 | Italija | 2734.2 | 3140.5 | 2.8% |
| 6 | Indonezija | 1834.7 | 2899.5 | 9.6% |
| 7 | Vokietija | 2628.5 | 2863.1 | 1.7% |
| 8 | Prancūzija | 2352.9 | 2218.4 | -1.2% |
| 9 | Tailandas | 1303.4 | 1705.6 | 5.5% |
| 10 | Ispanija | 1346.8 | 1291.3 | 0.8% |
| Top 10 | 28193.5 | 38268.9 | 6.3% | |
| Likusios | 9917.3 | 14427.9 | 7.8% | |
| Visam pasaulyje | 38110.8 | 52696.8 | 6.7% |
(http://www.bottledwater.org/public/statistics_main.htm)
Mano nuostabai, daugiausia vandens plastikiniuose buteliuose sunaudojama išsivysiusiose valstybėse, kur tinkamas vandentiekio vanduo neturėtų būti problema. O Afrikos, Azijos šalys, kur jo reaiausiai reikėtų, sudaro tik nežymią dalį. Kryptis taip pat aiški- sunaudojimas didėja. Tai yra greičiausiai auganti gėrimų pramonės šaka.
2) Pagaminti vieną litrą vandens sunaudojami septyni litrai vandens. bei išskiriama 100 g CO2
(http://www.insidethebottle.org/uk-eco-backlash-against-bottled-water).
Per metus vandeniui pilstyti sunaudojama 2.7 mln tonų plastiko (http://www.insidethebottle.org/uk-eco-backlash-against-bottled-water). JAV pagamintiems buteliams per metus sunaudojama 17 mln barelių naftos, iš kurios gamina butelius. Su tokiu kiekiu mln mašinų galėtų važinėti metus (http://www.foodandwaterwatch.org/water/pubs/reports/take-back-the-tap)
4) JAV tik 4 proc. butelių yra perdirbama (http://www.alternet.org/story/655200). Kitose, ypač besivystančiose šalyse, perdirbama dar mažiau, jei iš viso perdirbama.
5) 40 proc vandens buteliuose yra tiesiog krano vanduo, truputį nufiltruotas. Jį pagaminti kainuoja 500 kartų brangiau nei vandentiekio vandenį (New Internationalist, 415, September, 2008).
6) Dažnai vanduo yra pagaminamas vienoje šalyje ir transportuojamas tūkstanius kilometrų iki vartojimo vietos. Tam taip pat eikvojami ištekliai. Be to, pilstant į butelius vandenį vienoje vietoje dideliais kiekiais, eikvojami požeminio vandens rezervai, ko pasekoje kinta apinka, džiūsta pelkės, ir pan.
Gaunasi savotiškas paradoksas: nors ir būtų galima gauti vandens iš krano, nemokamai, žmonės jį transportuoja iš vienos vietos į kitą ir moka už jį nemažus pinigus, manydami, kad tai yra geresnis vanduo. Taip yra todėl, kad vandenį pilstanios firmos įvykdė neblogą reklaminę kompaniją ir įdiegė supratimą, kad "plastikinis" vanduo yra sveikesnis. Taigi, ką galima padaryti?
Problemos sprendimo būdai:
1) Reikia suvokti, kad "plastikinis" vanduo nėra geresnis ar sveikesnis už švarų vandentiekio vandenį. Todėl geriau yra vartoti krano vandenį.
2) Vastybės turėtų užtikrinti tinkamą gerti vandentiekio vandenį. Lietuvoje, manau, daugeliu atvejų vandens kokybė yra gera.
3) Keliaujant vandens galima paprašyti pas vietinius ar viešbutyje, jei jie turi vandentiekį. Net jei ir neturi, o vandenį perka, tai dažniausiai perka dideliuose, daugkartinio naudojimo induose.
4) Keliaujan galima įtartiną vandentiekio vandenį dezinfekuoti, pvz, jodo tirpalu. Kiti žygeiviai pasakojo, kad vietiniai Pietų Amerikoje (o gal ir kitur) naudoja specialų skystį vandeniui dezinfekuoti, kuriuo plauna daržoves maitinimo įstaigose. Gavus skysčio, problema išsispręndžia.
Taip kad reikia suvokti problemą ir daugiau sąmoningumo.
28/6/2009, Australija