Turkija žiemą: 29/12/2008 - 11/01/2009
Daug laiko praleidom su vietiniais, nes nakvojam pas žmones iš Couchsurfing bei vieną naktį nakvojom palapinėje. Taigi nakvodami pas žmones butuose galime pažinti šalį iš vidaus. Žmonės labai svetingi, ir ne tik kad suteikia nakvynę, bet ir pamaitina. Nakvojom pas keturis skirtingus žmones. Visi jie gauna didesnes pajamas nei vidutiniškai Turkijoj, trys iš jų turi savo verslą. Tačiau visi, nors ir galėdami, nenori uždirbti dar daugiau. Vietoj to keliauja, skiria laiko sau.
Turkijoj praleidom 11 dienų. Atvykom į Istambulą, o išvykom iš Van miesto.
Naujus metus taip pat sutikom Istambule, couchsurfing party: 250 keliautojų mažam bare.
Galvojom tranzuoti, bet kadangi traukiniai pigūs, greitai temsta, tai pagrinde važiuojam traukiniais.
Nors Ankara yra Turkijos sostinė, kultūrinis, ekonominis centras bei didžiausias miestas yra Istambulas. Turkai sako, kad geriausias momentas Ankaroje yra tada, kai iš jos išvyksti :) Tik Ankaros gyventojai yra priešinogs nuomonės. Mes Ankaroj tik pernakvojom.
Šeimininkai Ankaroje papasakojo apie Turkiją bei jos gyventojus. Pasak Orgun, Turkija nėra Otomanų imperijos tesinys, o naujai susikūrusi valstybė 1923 m. Išskyrus Hetitus, Anatolijos plokščiakalnyje niekada nebuvo savarankiškos valstybės, jį visada valdė kitataučiai- Persų, Graikų, Romėnų, Turkų imperijos. Čia gyvena turkų, armėnų, graikų, romėnų, persų, kurdų ir kitų tautybių žmonės. Todėl 80 m yra trumpas periodas valstybei, ir Turkija turi nemažai vidinių problemų. Apie 40 proc valstybės BVP skiriama kariuomenei, labiausiai nerami situacija yra pietryčių Turkijoj dėl taip vadinamų kurdų separatistų. Tačiau tai daugiau valdžios bei narkotikų biznio nei tautybės klausimas. Mat Turkijoj iki šiol nebuvo žemės reformos, ir visa dirbama žemė, kaimai ar net miesteliai šiame regione priklauso keletui turtingų žemvaldžių, o kiti žmonės turi už ją mokėti, kaip feodaliniai laikais. Šie žemvaldžiai ir kelia problemas, kontroliuoja narkotikų biznį iš Irako. Šiame regione gyvena tik apie 20 proc kurdų, kitur problemų dėl tautybės nėra.
Iš Ankaros traukiniu važiuojam į Kayseri. Miestas vadinamas Anatolijos tigru, nes ekonomika sparčiai auga, statoma labai daug naujų daugiabučų.
Iš Kayseti vykstam į netoli esantį Kappodokya regioną, Goreme kaimelį, kuriame yra Goreme Nacionalinis Parkas. Čia yra minkšta tufo uoliena, todėl žmonės nuo seno joje darėsi sau namus- urvus. Daug namų yra išskaptuoti uolienoje, tačiau yra ir požeminių miestų. Didžiausias yra Derinkuyu požeminis miestas, turintis 21 požeminį aukštą. Šiuo metu yra atkasti 8 aukštai.
Atvykstam į Van meistą Turkijos rytuose. Tai miestas šalia didelio Van ežero. Pasirodo, per ežerą galima atvykti traukiniu- visas traukinys supakuojamas į keltą. Tik nežinojom, kad taip galima, tai ežerą apvažiavom žeme. Mieste yra pilies liekanos gražioje vietoje.
Iš Van naktiniu traukiniu išvykstam į Iraną.