Singapūras: 02/06/2009- 08/06/2009
Ilgą laiką Singapūras buvo žvejų bei žemdirbių apgyvendinta sala, kurios uoste apsistodavo kinų, indų bei kiti pirkliai. 1819 m, atvykus East India Company atstovui Raffles ir nusprendus čia įkurti prekybos uostą, padėtis pradėgo keistis. Buvo statomi valstybiniai pastatai, vystomas uostas, pradėti kurti dauguma šios dienos muziejų bei botanikos sodas. Vystatantis miestui, į salą pradėjo migruoti kinai bei indai pirkliai bei darbininkai. Gyventojų skaičius smarkiai augo. 1963 m Singapūras pasiskelbė nepriklausomybę nuo anglų, bei tais pačiais metais prisijungė prie Malaizijos, kartu su šiaurine Borneo dalimi. Deja, po 2 metų Malaizija Singapūrą iš sąjungos išmetė.
Kaip savarankiška valstybė, šalis turėjo nemažai problemų- didelė bedarbystė, namų trūkumas ir pan. Tačiau šalis pradėjo smarkiai vystytis, ir nuo 1965 m iki 1990 m iš trečiojo pasaulio šalies virto pirmojo pasaulio, išsivysčiuse šalimi, nors ir neturėdama jokių gamtos resursų, kurioje gyvena tik 4.8 mln gyventojų. Ji yra viena iš keturių Azijos tigrų ekonomikos srityje. Dabar šalis koncentruojasi į finansų sektorių, IT sektorių, biotechnologiją bei spaudą. Turi vieną iš didžiausių jūrų uostų. Tai palankiusia verslui daryti pasaulyje ir viena iš pasaulinių finasų centrų. Taip pat tai brangiausia šalis Pietryčių Azijoje.
Mieste yra modernus metro, geri keliai, daug parkų, naujų pastatų, muziejų bei kultūros renginių. Švaru bei trarkinga. Dažnai vyksta įvairūs menų festivaliai. Man Singapūras priminė Stokholmą arba Vieną. Dauguma žmonių yra vidutinės klasės, ir gali sau leisti lankyti įvairius renginius ar keliauti po aplinkines šalis.
Singapūras yra mišri bei atvira kitataučiams valstybė. Daugumą, 70 proc. gyventojų sudaro kinai, be jų gyvena yra malaiziečiai, kurie čia gyveno nuo seno, indai, europiečiai ir kiti. Žmonės daug dirba bei vertina pirmavimą. Pagrindinė laisvalaikio praleidimo forma- valgymas bei apsipirkinėjimas :
Šalyje nėra korupcijos, politiškai stabilu, nėra stichinių nelaimių. Didžiausia problema, pasirodo, yra per didelis valdžios kišimasis į žmonių gyvenimą. Ant kiekvieno gatvės kampo- įspėjmai ar draudimai. Metro- įspėjimai. Pvz, nacionaliniuose parkuose galima statyti palapines, bet prieš tai reikia užsiregistruoti. Duoda leidimą su pamokymais (nepalikti palapinės vienos, visada šalia būti, nešiukšlinti) tik kelioms dienoms, ir kasdien tikrina. Nesant vietiniu, net leidimą sunku gauti, mat viskas kompiuterizuota, bet neviskas apgalvota. Gerai, kad vietiniai moka apeiti reguliavimus, ir mus pamokė. Todėl pirmas tris dienas nakvojom Pasir Ris nac. parke, o likusias tris naktis- pas CS narį.
Atsigavom po Sumatros, kur nebuvo daug ką veikti. Čia net per savaitę nespėjom visko apžiūrėti. Vyko Singapūro menų festivalis. Kaip sakė Raffles: "Kol žmonėse gyvens džiaugsmas, tol miestas augs ir klestės". Džiaugsmas vis dar gyvena, ir yra gera čia būti. Maloni šalis, iš kur nesinori greitai išvažiuoti.
Į viršų