Peru: 03/10/2009- 30/10/2009
Cusco- Lima- La Oroya- Huanuko- Tingo Maria- Pucallpa- Iquitos- PantojaPlaukimas Ucayali upe: Pucallpa- Iquitos
Ucayali upe, kaip ir kitomis didžiosiomis Amazonės miškų upėmis, plaukioja dideli laivai. Tai krovininiai laivai, tačiau taip pat veža ir keleivius. Paprastai nuo Pucallpos iki Iquitos pasroviui plaukiama apie 5 dienas, kai upė nusekusi, bei 6 dienas, kai upėje yra daug vandens. Prieš srovę plaukiama viena diena daugiau.
Laikas skaičiuojamas ne valandomis, bet dienomis. Labai reikalaujant, pasako, kada laivas išplaukia. Bet pasirodo, tai neturi nieko bendro su tikru išplaukimo laiku :) Sužinojom, kad mūsų laivas turi išplaukti 10 val ryto. 9 val jau esam laive. Tačiau steina dešimta valanda, ateina pietūs, ateina vakaras, užmiegam dar uoste. Išplaukim tik kitą rytą, lygiai po paros :) Kai laivas pakraunamas, tada ir plaukiama. Nors turėjom plaukti 5 paras, plaukėm 4 paras. Kainuoja 80 solių (apie 65 litus), įskaitant tris kartus per dieną maitinimą. Pigu.
Pirmą parą praleidžiam laive. Žmonės plaukdami miega hamakuose. Mes turėjom kilimėlius, bet nusipirkom vieną hamaką pabandymui. Į laivą pradedama rinktis iš anksto, užsiimamos geresnės vietos, susidedami daiktai. Laive viename denyje plaukia gal kokie 100 žmonių, apatiniame- taip pat. Kabo hamakai, laksto vaikai bei zuja prekeiviai su smulkiais užkandžiais ir pan.
Išplaukiam. Kaip vėliau supratau, džiunglėse žmonės anksti keliasi, anksti ir gula. Jau 4 val ryto pradeda krutėti pirmieji, kam nesimiega, o apie 4.30 bunda ir kiti. 5 val jau visi atsikėlę, triukšmas, nepamiegosi. 7 val pustryčiai. Pietums pasigirsta ženklas valgyti- kažkas pabarškina šaukštu į puodą. Visi kaip susitarę griebia savo puodus ir tekini lekia į virtuvę :) Aš nuėjau nėskubėdamas, todėl eilėje prie maisto reikėjo stovėti lygiai 50 min :)
Maistas skanus: ryte sriuba iš trintų bananų ar savotiška kakava su bandelėmis, pietums- ryžiai su trupučiu mėsos ir virtais bananais, vakare vėl sriuba. Sustojus laivui uoste, prekeiviai siūlo nusipirkti ko nors kito. Suvalgėm rūkytą botichico žuvį su virta manijoko šaknimi bei virtu bananu. Ypatingai skani žuvis, pigi.
Atrodo, kad bus nuobodu plaukti nieko neveikiant, ben jau antrą dieną įeinama į ritmą. 5 val ryto keliamasi, pusryčiai, pietūs, vakarienė. Plaukiam per džiungles. Aplink matosi miškai, kai kur kaimeliai ar ryžių laukeliai upės užliejamose vietose. Medžiai prie upės nedideli- mat dideli džiunglių medžiai buvo iškirsti ir parduoti. Tačiau žalia, gražu. Upės vanduo drumzlinas, tačiau švarus. Yra daug žuvų ir netgi amazonės delfinų, kurių matėm nugarą. Daug paukščių pakrantėse.
Amazonės žmonės verčiasi žvejyba bei žemės ūkiu- produktus parduoda mieste. Į Iquitos laivas vežė bananus, ryžius, kiaules bei mašinas ir traktorius. Iquitos yra džiunglių miestas. Tai didžiausias miestas, iki kurio negalima privažiuoti keliais. Reikia plaukti arba skristi. Aplink vien tik neįžengiami miškai, bus gal kokie 2000 km iki artimiausio miesto.
Laivas plaukia dieną naktį. Naktį šviesų nenaudoja- kapitono padėjėjas kas minutė vis pašviečia prožektoriuku į krantus. Net keista, kaip ant seklumos neužplaukia. Su Do skaitom knygas bei mokomės ispanų kalbos. Bendraujam su žmonėmis. Žmonės malonūs: į tave žiūri kaip į svečią, su kuriuo malonu pabendrauti, o ne kaip į pinigų maišą, kurį reikia numelžti :) Mat šia atkarpa plaukia mažai turistų. Jaučiuosi kaip kokiose kaimo vestuvėse, trunkančiose kelias paras: kartu valgoma, šalia miegama, bendraujama.
Ateina pirmoji stipri liūtis. Štai tada ir suprantam, kodėl žmonės miega hamakuose, o ne ant grindų, kad būtų patogiau. Palijus 15 min, laivo šonai pradedami semti. Gerai kad viruryje buvo mūsų daiktai su kilimėliais, tai vanduo neapsėmė. Po 20 min liūtis baigėsi. Jei būtų trukę ilgiau, būtume plaukioję su kilimėliais :)
Atplaukėm į Iquitos 12 val nakties. Kaip ir kiti nevietiniai, miegam laive. Ryte prašvitus vienas iš bendrakeleivių pasikviečia pas savo giminaitį į namus. Ten ir nakvojam būdami Iquitos. Medinis paprastas namelis, ant lubų vaikšto driežiukai, prausiamasi šaltinyje šalia namo, miegama ant čiužinių. Turbūt prieš kokius 300- 500 metų žmonės gyveno lygiai taip pat. Tačiau yra galimybė susipažinti su vietiniais žmonėmis. Vakarienei valgom žuvį. Žuvis Amazonėje yra ypatingai skani- šviežiai sugauta iš upės, rūkyta ar kepta ant žarijų, banano lape, ir pigi (nuo 1 iki 4 litų už žuvį). Taip pat skanios šviežios sultys. Nors ir keista, bet uodų čia mažai. Karšta.
Į viršų