Plastikiniai maišeliai
Be plastikinių butelių vandeniui, kitos labiausiai į akis krintančios šiukšlės yra plastikiniai maišeliai. Dažnai apie priartėjimą prie didesnio miesto galima spręsti pagal besimėtančių plastikinių maišelių kiekį pakelėse. Tiesiog vietoj žolės "auga" plastikiniai maišeliai, at jų po šiukšlynus ganosi karvės... Jie labai ilgai nesuyra. Tai ypač galioja Marokui, Indijai.
Faktai
1) Pasaulyje per minutę sunaudojama 1 mln plastikinių maišelių, arba 150 maišelių per metus kiekvienam Žemės gyventojui (International Herald Tribune, 31 Jan, 2008).
2) Plasitikiniai maišeliai yra gaminami iš naftos, o dėl to bereikalingai eikvojami resursai bei teršiama gamta.
Tendencijos
Tačiau pasaulyje jau palaipsniui pradedama sprasti valstybės lygmeniu apie problemą, ir maišeliai uždraudžiami:
1) Bangadešas yra pirmoji valstybė Azjoje, visiškai uždraudusi plastikinius maišelius 2002 m. Po jos sekė Papua Naujoji Gvinėja, Butanas, Taivanas ir Botsvana (The Guardian, 12 Jan, 2008). 2008 m plastikinius maišiukus uždraudė Hong Kongas bei Kinija. Nežinau kaip kitur, bet, pvz, Bangladeše pirkiniai pakuojami į perskaitytus laikraščius. Tiesa, galima rasti maišiukų "nelegalų", bet jų kiekis labai nedidelis.
2) Airija 2002 m įvedė maišiukų mokestį, ir per kelis mėn parduotų maišiukų kiekis sumažėjo 90 proc. (International Herald Tribune, 31 Jan, 2008). Kanadoje, Ontarijo valsijoje, maišiukai taip pat 2008 m buvo uždrausti gėrimų parduotuvėse.
Bioplastikas?
Kai kurios firmos Amerikoje, Norvegijoje pradėjo gaminti bioplastikus- plastikinius maišelius, gaminamus ne iš naftos, o iš augalų, pvz, kukurūzų ar net bulvių. Bet tai irgi, bent jau šiuolaikiniame technologiniame lygyje, nėra sprendimas:
1) Kad bioplastikai suirtų, tam reikia deguonies bei saulės šviesos. Jei tokie maišeliai patenka po žeme, kaip dažnai būna sąvartynuose, jie nusuyra.
Be to, galimas tik dalinis maišelių suirimas, kai maišelis suardomas iki mažų gabaliukų. O tai yra dar blogiau- plastiko gabaliukus gali praryti gyvūnai, sulesti paukščiai. Jau dabar 86 proc jūrų vėžlių, 23 proc jūrų žinduolių bei 36 proc jūrų paukčšių organizmuose randama plastiko gabaliukų (New Internationalist, 415, September, 2008).
2) Bioplastikui "užauginti" reikia auginti augalus. Jei šis verslas tampa pelningas, vietoj maisto produktų imama auginti augalai plastikui. Tačiau net ir dabar didelė žmonių dalis neturi pakankamai maisto. Be to, augalai plastikui gaminti dažnai būna gentiškai modifikuoti bei labai "praturtinti" pesticidais, kas daro neigiamą poveikį aplinkai. Trečia, yra pavojus, kad trūkstant žemės, bus imta kirsti džiungles ir kirtavietėse auginti šiuos augalus. Panašiai buvo daroma Brazilijoje iodegalų atveju.
Taip kad bioplastikai nėra išeitis, bent jau dabar.
Kokia išeitis?
1) Riboti plastikinių maišelių vartojimą. Juk prekes galima dėti į daugkartinius medžiaginius maišelius ar kuprines. Arba tuos pačius plastikinius maišelius, pvz, vaisiams dėti, galima naudoti kelis kartus.
2) Vastybės lygiu geriausia būtų riboti jų pardavimą, pvz, įvedant maišelių mokestį. Arba išvis uždrausti.
29/6/2009, Australija