Iranas: 10/01/2009 - 24/01/2009
Tabriz- Tehran-Yazd- Esfahan- Shiraz- Persepolis- Naqsh-e RostamIrane labiausiai krito į akis valdžios vykdoma cenzūra ir žmonių vaišingumas.
Iranas yra islamistinė respublika. Tai reikškia, kad įstatymus, viešą bei privatų gyvenimą reguliuoja dvasiniai lyderiai, remdamiesi Koranu. Nėra religijos laisvės, mažos moterų teisės bei daugybė suvaržymų. Kaip tarybiniais laikais, tik atvirkščiai: ten draudė tikėti Dievu, o čia draudžia netikėti :) Draudžiama daug kas. Negalima prisijungti prie įvairių internetinių puslapių.
Poroms gatvėse negalima laikytis už rankų, būti apsikabinus ar kitaip ištvirkauti :) Tvarką gatvėse prižiūri moralės policija. Autobuso priekis yra skirtas vyrams, galas- moterims. Metro taip pat turi atskirus vagonus vyrams ir moterims.
Negalima nusipirkti (legaliai) jokio alkoholio.
Moterys viešose vietose visą laiką turi dengti plaukus ir atitinkamai rengtis, užsidengdamos visą kūną.
Tačiau praktiškai yra truputį kitaip. Jau pirmą vakarą Teherane gėrėm vyną :) Prie internetinių puslapių prieinama per proxy serverius. Dauguma žmonių nemėgsta valdžios.
Žmonės yra labai svetingi ir paslaugūs. Jei jau priima mus į svečius, tai suteikia ne tik nakvynę, bet ir pamaitina, ir visą laiką skirai mums. Jazde, kai šeimininkas pats neturėjo laiko dėl darbo, tai iš savo firmos paskyrė vairuotoją bei gidę miestui parodyti. Sutranzavus mašiną, vairuotojas ne tik kad paveža, bet ir nuveža iki hostelio, ir nesitruakia, kol neįsitikina, kad viskas gerai.
Tabriz
Irano šiaurėje, Tabriz mieste gyvena azeri tautybės žmonės (azerbaidžianiečiai), o ne iraniečiai. Jie ir kalba pagrinde azeri kalba. Vieną dieną praleidom su Mohammad, pradedančiu verslininku. Aprodė miestą, pavežiojo po jį, pavalgydino, visai kaip savo geriausius draugus.
Teheranas
Sostinė Teheranas- 15 mln gyventojų turintis miestas. Irane benzinas pigus, apie 20-30 lietuviškų centų. Iraniečiai visai nemėgsta vaikščioti pėsti, net jei reikėtų eiti 10 min, ima taksi, kurie yra pigūs. Dėl to virš miesto kabo smogo debesis. Gatvės pilnos mašinų, pėstieji laikomi daugiau kaip šiukšlės, kurias reikia ignoruoti :) Pereiti gatvę reikia sugebėjimų. Nuvažiuoti iš namų iki miesto centro į vieną pusę trunka apie 2 val... Mieste nėra daug lankytinų vietų, išskyrus kelis muziejus.
Nakvojom pas Couchsurfing narį Karim. Žmogus turi didelį namą: net pats nežino, kiek jame yra kambarių. Be mūsų, name dar nakvojo 3 žmonės: prancūzas, vokietė bei brazilas. Kai mus du, mane ir Do, nepažįstami žmonės maitina, jau buvom kažkaip pripratę. Bet kad mus penkis maitins visą laiką, tai nesitikėjom :) Karim pagal profesiją yra dviratininkas, vasarą treniruojasi, keliauja, o dabar, kaip supratau, nieko neveikia, būna namie ir rūpinasi savo svečiais. Sako, kai nėra svečių, namas atrodo toks tuščias...
Yazd- miestas dykumoje
Traukinyje iš Tehrano į Yazd susipažįstam su Said, žmogumi iš Yazd miesto. Praverčia rusų kalba, kaip ir Turkijoj. Po 5 min pokalbio jis mus pasikviečia pas save į svečius. Sutinkam, ir 3 naktis nakvojam pas jį. Vėl dvi dienas mus visur vežioja su mašina, po miestą bei apylinkes. Supažindina su savo šeima, giminaičiais. Valgom namuose gamintą maistą.
Vieną vakarą kartu su Said nuėjom į keturių metų vaiko gimtadienį. Susirinko gal 50 suaugusių žmonių bei apie 10 vaikų. Visą vakarą moterys buvo viename kambaryje, vyrai- kitame. Geriama arbata bei valgomi švieži vaisiai. Vyrai didžiąją laiko dalį juokavo, pasakojo anekdotus. Populiarūs anekdotai apie jų kaimynus turkus bei apie dabartinį prezidentą. Vėliau norintys ėjo rūkyti kaljano. Po kurio laiko vaikui teikiamos dovanos. Pirmiausia jos buvo sudėtos į krūvą, kurias dabar ėmė ir pranešė, kas jas padovanojo. Vėliau kiekviena šeima nusifotografavo su vaiku. Vakaro pabaigoje valgėm sumuštinius.
Pentadienį su Said nuvykstam apžiūrėti miesto. Prieina dar vienas vietinis, norintis pabendrauti su užsieniečiais. Vaikštom po miestą keturiese. Nuvykus į šalia esantį miestelį, kitas žmogus pakviečia pas save į svečius. Jau keturiese geriam arbatą bei valgom vaisius. Dar ir pietauti siūlo, bet Said atsakė, nes jo žmona namuosia ruošia maistą. Vat toks iranietiškas svetingumas... Jaučiausi lyg čia gyvendamas.
Pasak UNESCO, Yazd yra vienas seniausių miestų Žemėje. Tai miestas dykumoje. Namai pastatyti iš molio. Kad nebūtų taip karšta, namų aušinimui žmonės statydavo specialius vėjo bokštus, vadinamus "Badgir". Jie turėdavo angas iš visų pusių, todėl pagaudavo net silpną vėją ir jį nukreipdavo į pastatus. Yazd yra zoroastristų centras Irane. Nuo senį laikų yra išlikę zoroastristų tylos bokštai. Ankščiau juose palikdavo mirusius žmones laukiniams gyvūnams, po to kaulus palaidodavo. Dabar galima net į pačius bokštus užlipti- geras jausmas viduj, ir plačiai matosi. Zoroastristų šventykloj dega amžinoji ugnis, uždegta 480 m. Gražus miestas.
Esfahan
Tai turbūt gražiausias Irano miestas. Centre yra Imamo aikštė (512 x 163 m)- antra didžiausia pagal dydį pasaulyje (po Tiananmen aikštės Kinijoje). Viename aikštės gale stovi Imam mečetė- viena iš gražiausių pasaulyje. Esfahanas buvo Irano sostinė Safavidų dinastijos laikais, kai šalyje suklestėje Persų renesansas. Per patį miestą teka Zayandeh upė, nors ir beveik išdžiūvusi. Mat Esfahane jau du metus rimčiau nelijo... Palei upę yra sutvarkyti pasivaikščiojimo takeliai.
Pirmą kartą kelionės metu nakvojam hostelyje.
Shiraz
Shiraz buvo Irano sostinė Zand dinastijos periodu (XVII a pab.). Tuo metu tai buvo mokslo, poezijos centras Irane.
Tai bene liberaliausias miestas Irane. Dauguma merginų nenešioja čadrų (juodų apsiaustų), tik galvos apdangalus. Pirmą kartą Irane mus užkalbina ir merginos- kituose miestuose moterys yra labiau suvaržytos islamo.
Į Shiraz atvykstam tranzu iš Esfahan. Mašinos stoja labai lengvai, juk žmonės tokie paslaugūs. Tačiau pirmas mums sustojęs Iranietis nesuprato, kad tranzuojam. Nuvežęs 60 km paprašė pinigų, mat manė, kad stabdom taksi... Sumokėjom pusė jo prašomos kainos. Vėliau stabdydami aiškindavom: „no money“.
Shiraz mieste keturias naktis nakvojam pas Jaid. Nors jis su tėvu turi šeimos verslą, ir uždirba daugiau nei vidutinis iranietis, visa šeima nori emigruoti iš Irano. Nemėgsta islamistų valdžios, kaip ir dauguma iraniečių. Jaid motina, brolis bei viena sesuo jau gyvena Australijoj, o likę šeimos nariai planuoja ten netrukus vykti.
Persepolis ir Naqsh-e Rostam
Originalus miesto vardas buvo Parsa, tačiau graikai jį pavadino Persepoliu, reiškiančiu „Persų miestas“. Miestas buvo pastatytas achaemenidų imperijos laikais (550-331 BC), tuo metu, kai Persijos imperija buvo didžiausia imperija pasaulyje. Vėliau imperiją nukariavo Aleksandras Didysis. Jam prireikė 3000 kupranugarių, kad galėtų išsinešti turtus iš Persepolio. Iki šių dienų išliko tik pastatų pamatai, kai kurios kolonos bei arkos.
Naqsh-e Rostam yra vieta, kur uolose palaidoti achaemenidų dinastijos valdovai: Darius I, Darius II, Kserksas ir Artakserksas I. Manoma, kad tai yra senovinė achaemenidų ugnies šventykla; tuo metu pagrindinė religija buvo zoroastrizmas, o ne islamas.
Iš Shiraz su Gulfair skrendam į Bachreiną.