Filipinai: 08/06/2009- 23/06/2009
Manila- Baguo- Bontoc- Sagada- BanaueFilipinai yra pirmoji mūsų aplankyta katalikiška šalis Azijoje. Nedaug tokių ir yra. Labiausiai religija įtakoja maistą. Nors ir karšto klimato šalis, žmonės čia daugiausia valgo kiaulieną. Paprastai- tris kartus per dieną. Dar valgo vištieną, bet daržovių- labai mažai. Tris dienas Maniloje nakvojom pas vietinę merginą. Jos šeima mus labai skaniai maitino, tačiau net ir ten daržovių negavom.
Su Do juokaujam, kad tikriausiai tai išliko nuo tų laikų, kai vietiniai vertėsi galvų medžiokle. Senovėje kiekvieno vyro garbės reikalas buvo sumedžioti kaimyninės genties galvą. Dažniausiai būdavo taip: sugalvoja vietiniai vyrai paįvairinti kasdienybę. Pasiima ginklus ir eina į gretimą kaimą už miškų ar kalno. O ten žmogus ryžių lauke dirba. Patyko- ir yra galva. Kūną irgi parsinešdavo namo, kurį vėliau palaidodavo. Galvų medžioklė buvo išlikusi net XX a pradžioje, europiečiai nufotografavo. Įdomu tai, kad europiečių vietiniai neliesdavo. Greičiausiai žinojo, kad tada ir jų galvoms ne kas būtų :) Filipinus sudaro daug salų, todėl ir skirtingose salose, ir netgi toje pačioje saloje nuo seno gyveno daug skirtingų tautų. Viena tokių mažesnių buvo atrasta tik XX a viduryje.
Dabar Filipinai yra viena iš naujai industrilizuotų valstybių. Šalis išsiuvysčiusi. Praktiškai kiekviena močiutė kaime kalba angliškai, netgi laikraščius kartais skaito angliškus. Vienam giliam kaime vietinės močiutės netgi BBC žiūrėjo :) Dažnai taip būna- kai valstybė tautiškai vienalytė, mažai kas kalba užsienio kalbomis, o kai šalyje gyvena daug tautų, tai anglų kalba yra pasirenkama bendravimui. Labai daug filipiniečių, apie 10 proc., gyvena ir dirba užsienyje. Todėl vienas iš didžiausių valstybės pajamų šaltinių- emigrantų namo siunčiami pinigai. Krizės metu daug kas iš jų prarado darbą, grįžo namo, todėl šalyje šiuo metu yra didžiule bedarbystė. Tai pagrindinė šalies problema, apie ką dažniausiai rašo laikraščiai. Kita problema- islamo separatistai Mindanao saloje. Musulmonai nori atsiskirti, o kai saloje prastas pragyvenimo lygis, bedarbystė, tai vietinius ta idėja masina, todėl jau kuris laikas tęsiasi neramumai.
Nors Filipinai yra sąlyginai netoli pusiaujo, Luzon salos šaiurėje, Kordiljerų kalnuose, matėme ne džiungles, o pušynus, labai panašius į lietuviškus. Žmonės priekalnėse augina ryžius. Padarė terasas aukštomis sienomis; terasos ties Banaue kaimu yra UNESCO paveldas. Maloni vieta pabūti yra Sagada kaimas Kordiljerų kalnuose. Aplinkui yra neapgyvendinti miškai, pušynai, kalvos. Pačioje Sagadoje yra didžiulis urvas, laidojimo urvas bei kabantys karstai. Kažkodėl senovėje kai kuriuos žmones ne užkasdavo į žemę, kaip kitus, o pakabindavo karstuose ant uolų.
Pastebėjau, kad pasaulis, jo žmonės bei gamta, yra labiau panašus nei skirtingas. Paprastai keliautojai stengiasi akcentuoti tai, kas yra kitaip, kas skirtingai. Bet yra daug daugiau panašumų nei skirtumų tarp valstybių bei žmonių.
Skrendam į Australiją.