Ekvadoras: 31/10/2009- 22/11/2009
Nueva Rocafuerte- Coca- Banos- Rio Negro- GuayaquilEkvadoras yra valstybė, esanti ant Žemės pusiaujo (ekvatoriaus). Šalies vakaruose tyvuliuoja Ramusis vandanynas, rytuose tęsiasi džiunglės, o centre styro kalnai. Todėl gamtos įvairove Ekvadoras yra turtinga šalis. Sakoma, kad čia auga visi vaisiai, kokie tik sutinkami mūsų Žemėje. Nežinau, ar tai tiesa, bet turguje galima rasti gal 10 skirtingų rūšių vaisių sulčių, labai skanių bei šviežių. Labai vertinamos yra mistinės alfalfa sultys, nes augalas mažai kur auga. Pasirodo, tai yra viena iš liucernos rūšių.
Ekvadoro džiunglėse būna du sezonai- sausasis ir drėgnasis. Protingos knygos rašo, kad sausuoju sezonu lyja kiekvieną dieną, o drėgnuoju sezonu lyja visą dieną :) Kai mes čia lankėmės sausuoju sazonu, lijo kokias 3-4 dienas per savaitę.
10 dienų gyvenom džiunglėse, atokioje sodyboje. Šalia teka upė. Dienomis skraidžioja kolibriai ir renka nektarą iš augalų. Spalvoti, skraido būriais ir čirškia kaip žvirbliai. Vakarais skraido šviečiantys vietiniai jonvabaliai bei miške ūbauja kažkokie paukščiai. Miške yra didžiulė augalų bei vabzdžių įvairovė. Įdomu tai, kad vyrauja pusiausvyra tarp skirtingų rūšių vabzdžių. Nei viena rūšis nedominuoja, kaip, pvz, uodai Lietuvoje; yra daug rūšių, bet ne vienos rūšies individų.
Banjos miestas garsus savo terminių, iš žemės trykštančių vandenų baseinais. Jų yra gal kokie šeši, ir visi jie yra verti dėmesio. Malonu mirkti šiltame vandenyje.
Guayaquil yra didžiausias Ekvadoro miestas. Laikoma, kad tai yra ir pats pavojingiausias miestas šalyje. Tačiau mums taip nepasirodė. Centre yra gražiai sutvarkyta pakrantė su parkais. Pti seniausia miesto viena yra kalva Las Penjas. Visai neseniai tai buvo didelis lūšnynas, bomžynas, kur geriau kojos nekelti net dieną. Miesto valdžia sutvarkė dalį kalvos- restauravo namus, sutvarkė centrinę gatvę bei atnaujino ant kalvos esančius švyturį bei koplyčią. Pastatė policininkų ramybei užtikrinti. Ši vieta tapo turistų traukos objektu. Pradėjo kurtis kavinukės, restoranai, viešbučiai. Taip valdžios pastangomis žmonės praturtėjo, iš vargšų, plėšikėlių tapo sau gyvenimui užsidirbančiai žmonėmis. Tačiau tik ten, kur buvo sutvarkytos gatvės. Rajono šonai skiriasi kaip diena nuo nakties- apšiurę namai, negrįstos purvinos gatvės, kurios yra atitvertos vartais nuo centro. Bandžiau žvilgtelėti į tuos pakraščius, eidamas dieną, tačiau vietiniai vienu balsu pradėjo šaukti, kad tik neičiau tenai :) Matyt, dabar ten net ir dieną pavojinga.
Iš Guayaquil skrendam į Madridą. Randam pigią aviakompaniją AirComet. Internete apie ją rašo, kad ir servisas blogas, ir skrydžiai vėluoja net paromis, ir lėktuve vietos mažos. Tačiau visa tai nepasiteisino. Puikus aptarnavimas, geras lėktuvas, punktualu. Gal tik valgyt amažiau davė. Tačiau turint omeny, kad skrydis kainavo perpus mažiau nei kitos pigiausios aviakompanijos bilietas, galima ir nepykti.
Iš Madrido turėjom skristi į Vilnių su LOT, lenkų avialinijomis. Čia, Europoje, ir prasidėjo didžiausios visos kelionės problemos. Iki skrydžio likus 1 valandai, lenkė labai ”maloniai” pranešė, kad skristi negalim, nes pinigų internetu nesumokėjom. Teko lankstyti po oro uostą bei miestą, ieškant kitų variantų grįžti namo. Grįžom su čekų avialinijomis. Namie banke matau, kad pinigai tai visgi sumokėti :) Tai dabar užsiimu ”pinigų išmušinėjimu” iš lenkų.
Taigi, mes jau Lietuvoj.