Bolivija: 04/09/2009- 03/10/2009
Villamonte- Villazon- Tarija- Tupiza- Uyuni- Potosi- Sucre- La Paz- Copacabana- Saulės salaŠalis
Bolivija yra labai įdomi šalis gamtiniu požiūriu. Pusė jos teritorijos užima džiunglės, o kita pusė yra taip vadinamas altiplano, esantis 3000- 5000 m aukštyje. Žmonės pastoviai gyvena tokiame aukštyje. Net sostinė La Paz yra aukščiausiai pasaulyje esanti sostinė. Taip pat ežeras Titikaka- aukščiausiai pasaulyje esantis ežeras. Keliai šalyje blogi, arba jų išvis nėra :) Tai pigiausia šalis visoje Pietų Amerikoje. Maistas blogas.
Dar Bolivija įdomi tuo, kad šalies prezidentas Evo Morales yra vietinis, ne ispanų ar Europos kilmės. Tai retas atvejis, kai kolonizuotų šalių prezidentas yra vietinis. Peru prezidentas taip pat buvo vietinis. Pietų Amerikoje vietiniai sudaro mažumą, dažniausiai yra skurdžiausias visuomenės sluoksnis. O čia vietiniai sudaro apie 60 proc populiacijos. Šių metų pradžioje buvo priimta nauja konstitucija, suteikianti dar daugiau teisių vietiniams. Unikalus atvejis pasaulyje. Panašus atvejus turbūt būtų Australija, kur vietiniai aborigenai tip pat išsikovojo nemažai teisių.
Į viršųBobutė reketininkė
Trekinguojam Takeshi taku. Tai pre-inkų periodu akmenimis grįstas takas, kuriam yra galbūt pusantro tūkstančio metų. Kelias puikiai išsilaikęs. Anksčiau juo keliaudavo lamų karavanai, jungiantys yungas (džiungles) su aukštikalnių regionu. Takas eina per kalnus. Per mūsų trijų dienų kelionę aukščiausia perėja buvo 4640 m aukščio.
Kelias eina žmonių mažai gyvenamomis vietomis, ir per tris dienas praėjom tik keletą kaimelių. Sutikom avių piemenį, paklausėm kelio. Atsisveikinant jis paprašė, ar negalim duoti truputį pinigų. Daviau šiek tiek, negi gaila- žmgus neturtingas, kelią parodė. Einam tokliau. Pirmas kaimelis su kokiomis 4-5 trobomis buvo Takeshi kaimelis. Prieinam jį, iš pirmo namo išlenda bobutė, ir sako, duokit 20 B (apie 7 lt) už praėjimą, kad einam šiuo keliu. Net pasimečiau. Nei ji statė šį kelią, nei jį prižiūri. Iš vienos pusės, būtų galima parenti vietinius kaimo žmones, ne dideli čia pinigai, močiutei praverstų. Iš kitos pusės- o už ką? Tai gaunasi jau kaip reketas- pinigų reikalavimas už nieką. Juk eiliniai banditai vargšeliai turbūt taip pat neturi pinigų, ir juos reikėtų remti. Tai duoti jai ar ne, kaip teisingiau? Dar būtų galima bobutę pasiųsti velniop, bet kaime be bobutės gyvena ir vyrai. Tai su kaimu geriau nesipykti :) Daviau aš jai pusė jos reikalaujamos sumos, ir nuėjom. Tačiau nors ir smulkmeną sumokėjau, jaučiausi kaip nureketuotas. Ir dar bobutės :)
Į viršųDruskos ežeras Salar de Uyuni
Užsisakėm keturių dienų turistinę kelionę po Salar de Uyuni. Važiuojam džipu, penki turistai, vairuotojas- gidas bei virėja. Aukščiausiai pakilom į 5000 m aukštį. Salar de Uyuni yra didžiausias pasaulyje druskos ežeras. Įdomus reiškinys- didžiulis plotas, atrodo kaip užšalęs ežeras, tačiau vietoj įprastinio ledo yra druskos sluoksnis. Čia randama įvairių druskų, tačiau daugiausia- NaCl. Sako, kad šis ežeras yra sluoksniuotas- sluoksnis vandens, sluoksnis druskos, vandens, druskos. Paviršiumi galima važiuoti mašinomis, net keliai yra. Anksčiau čia buvo jūra, vandeniui išgaravus, liko tik druska.
Ežere yra 32 salos, kuriose auga keletas rūšių kaktusų. Kaktusai per 100 metų užauga tik 1 metrą. Vienoje aplankytoje saloje yra iki 1000 metų senumo kaktusų.
Aplankėm lagūnas, esančias 4000 m aukštyje. Jose yra labai mažai gyvybės, tačiau gyvena flamingai. Tūkstančiai flamingų. Dar auga augalai yareta, kurie atrodo beveik kaip akmuo, auga labai ltai, ir gali gyventi iki 3000 metų. Įspūdinga Bolivijos gamta.
Į viršųTitikakos ežeras bei Saulės sala
Atvykstam iki Copacabana miestelio, įsikūrusio prie aukščiausio pasaulyje ežero. Žodis Titikaka reiškia pumos uola. Ežeras buvo laikomas šventu prieš Tivanakinėse kultūrose, jis buvo šventas Tivanako kultūros žmonėms, kurie manė, kad jų dievai gimė iš jo. Titikaka taip pat buvo šventas inkų kultūrai, jie taip pat kildino savo dievus iš šio ežero. Avykus ispanams, šalia ežero esančioje Copacabanoje XVI a mergelė Marija pradėjo daryti stebuklus, todėl ir ispanams ši vieta tapo piligriminė, kokia ji yra iki šiol.
Šventa laikoma ir tikrai įspūdinga yra Saulės sala. Einant kalvomis salos ketera, matosi mėlynas Titikakos vanduo, gelsvos rusvos salos kalvos bei kalnai snieguotomis viršūnėmis kitoje ežero pusėje. Saloje praleidom dvi dienas. Bėda tik ta, kad ši vieta nėra saugoma teritorija, joje gyvenntys žmonės laiko gyvulių, tai einant per kaimus praktiškai einama per jų išmatas. Salos žmonės man pasirodė godūs. Vos ne kiekvienas suknistas kaimelis ar net viena troba reikalauja pinigų už praėjimą. Tiesa, nedaug, be vistiek nemalonu prisiartinti prie kaimelio, galvojant, išlįs kas nors ir prašys, ar ne. Viena kaimą praėjom nepastebėti, kitą lanku apėjom, trečiam susimokėjom, o prieš išplaukiant tiesiog nemokėjom.
Vykstam į Peru.
Į viršų